ELEKTRĖNŲ SOCIALINIŲ PASLAUGŲ CENTRO BENDRUOMENINIŲ ŠEIMOS NAMŲ PROJEKTO „KOMPEKSINĖS PASLAUGOS (KOPA)” 2025 M. VEIKLOS APRAŠYMAS

Elektrėnų socialinių paslaugų centro Bendruomeninių šeimos namų projektas Nr.07-007-P-001 „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ 2025 metais ir toliau kryptingai teikė nemokamas kompleksines paslaugas Elektrėnų savivaldybės gyventojams, siekdamas stiprinti asmenų ir šeimų emocinę gerovę, tarpusavio santykius bei socialinius įgūdžius. Projektas orientuotas į individualius asmenų ir šeimų poreikius, todėl paslaugos buvo pritaikomos skirtingoms gyvenimo situacijoms ir problematikoms.

Per ataskaitinį laikotarpį paslaugos suteiktos 605 asmenims, iš jų 108 vyrams, 337 moterims ir 160 vaikų, kas rodo nuoseklų projekto prieinamumą ir aktualumą bendruomenei.

2025 metai Elektrėnų socialinių paslaugų centro Bendruomeninių šeimos namų projektui „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ tapo reikšmingo augimo laikotarpiu. Jei 2024 m. paslaugomis pasinaudojo 298 Elektrėnų savivaldybės gyventojai, tai 2025 m. jų skaičius išaugo iki 605. Šis augimas rodo, kad apie projektą išgirsta vis daugiau žmonių, o teikiamos paslaugos tampa vis labiau atpažįstamos ir reikalingos bendruomenei.

Ypač džiugina tai, kad 2025 m. 213 asmenų į projektą kreipėsi pirmą kartą – tai nauji žmonės, kurie pasirinko ieškoti pagalbos ir pasitikėjo teikiamomis paslaugomis. Naujų dalyvių įsitraukimas 2025 m. parodė, kad projektas ne tik auga skaičiais, bet ir stiprėja jo reputacija bei pasitikėjimas bendruomenėje. Malonu, kad apie Elektrėnų socialinių paslaugų centro Bendruomeninių šeimos namų projektą ir teikiamas paslaugas sužino vis daugiau žmonių, ir drąsiai pasirenka kreiptis pagalbos. Taip pat pastebimas ir žymus vyrų įsitraukimo augimas – 2025 m. projekte dalyvavo 131 vyras, kai 2024 m. jų buvo vos 52. Tai svarbus žingsnis siekiant įtraukti vis platesnę bendruomenės dalį ir mažinti socialines stigmas, susijusias su pagalbos paieška.

Pagrindinės 2025 m. projekte vykdytos veiklos:

Psichologo individualios ir grupinės konsultacijos.

Didžiausio gyventojų susidomėjimo ir toliau sulaukė individualios psichologo konsultacijos – per metus jomis pasinaudojo 216 asmenų, suteiktos 323 konsultacijos. Šios konsultacijos padėjo asmenims geriau suprasti save, įveikti emocinius sunkumus, stresą, stiprinti psichologinį atsparumą.

Taip pat vyko psichologo vedamos grupinės šeimos konsultacijos, kuriose dalyvavo 30 asmenų, tėvai kartu su vaikais ieškojo būdų, kaip spręsti konfliktus, atvirai kalbėtis apie jausmus ir gerinti tarpusavio supratimą. Konsultacijos padėjo šeimoms ne tik rasti sprendimus kasdieniams iššūkiams, bet ir sustiprinti tarpusavio ryšius bei pasitikėjimą vieni kitais.

Kitų specialistų grupinės konsultacijos. Šios veiklos orientuotos į praktinių įgūdžių stiprinimą, informacijos suteikimą ir kasdienio funkcionavimo gerinimą.

Tėvams skirti vieno vakaro grupiniai susitikimai sulaukė didelės paklausos, o tai rodo augantį gyventojų susidomėjimą ir pasitikėjimą projekto teikiamomis paslaugomis. Užsiėmimų metu tėvai gilinosi į temas „Kaip brėžti ribas ir pasakyti Ne“, „Vaikai ir ekranai“, „Kaip kuriamas ryšys su vaiku ar paaugliu“. Dalyviai mokėsi bei diskutavo apie realias gyvenimo situacijas, analizavo problemas ir kartu ieškojo sprendimų, kaip spręsti kasdienius bendravimo iššūkius bei konfliktus šeimoje. Iš viso mokymuose dalyvavo 91 suaugę asmenys, kurie grįžo namo ne tik su teorinėmis žiniomis, bet ir praktiniais įrankiais, padedančiais kurti saugią, pagarbią ir palaikančią šeimos aplinką, stiprinti pasitikėjimą bei skatinti atvirą bendravimą su vaikais. Dalyviai nurodė, kad mokymai buvo naudingi, praktiški ir padėjo jaustis labiau pasitikinčiais savo, kaip tėvų, sprendimais.

Atsižvelgiant į didelę paklausą, ateityje projekto komanda planuoja skirti dar daugiau pastangų, organizuoti daugiau tokio tipo mokymų ir užtikrinti, kad kuo daugiau tėvų turėtų galimybę dalyvauti bei gauti reikiamų įgūdžių šeimos santykiams stiprinti. Tokiu būdu projektas ne tik reaguoja į bendruomenės poreikius, bet ir prisideda prie ilgalaikių teigiamų pokyčių šeimos gyvenime bei emocinės gerovės stiprinimo.

Savitarpio pagalbos grupės. Savitarpio pagalbos grupės sudaro saugią erdvę asmenims dalintis savo patirtimi, jausmais ir sunkumais be vertinimo ar kritikos. Dalyvavimas grupėse mažina vienišumo ir izoliacijos jausmą, stiprina emocinį atsparumą ir viltingumą, prisideda prie streso, nerimo ir emocinės įtampos mažinimo.

Savitarpio pagalbos grupėse dalyvavo 55 moterys, suteikta 40 grupinių užsiėmimų. Šių grupių metu dalyvės gavo emocinę paramą, stiprino savivertę ir socialinius įgūdžius. Kaip ir kasmet pastebima, kad pradžioje kai kurioms dalyvėms buvo sunku atsiverti, tačiau laikui bėgant susiformavo saugi ir palaikanti aplinka, skatinusi pasitikėjimą, bendrystę ir tarpusavio supratimą. Dalyvės akcentavo, kad išmoko geriau pažinti savo jausmus ir poreikius, kai kurios moterys įgavo daugiau drąsos išsakyti savo nuomonę. Dalyvės džiaugėsi, kad dalyvaujant tokiose grupėse ir matydamos kitų moterų patirtis, jos labiau tiki galimybe keisti savo situaciją, jaučiasi drąsiau ieškodamos pagalbos, kai kurios ėmėsi  pozityvesnių gyvenimo pokyčių.

Socialinių įgūdžių grupės vaikams ir paaugliams. Vaikų ir paauglių socialinių ir emocinių įgūdžių grupių užsiėmimai yra veiksminga prevencinė ir ugdomoji priemonė, padedanti vaikams ir paaugliams sustiprinti emocinį sąmoningumą, socialinius gebėjimus ir psichologinį atsparumą. Šių įgūdžių ugdymas prisideda prie pozityvaus vaikų elgesio formavimo, geresnių tarpusavio santykių bei sėkmingesnio funkcionavimo ugdymo ir kasdieniniame gyvenime.

Socialinių įgūdžių ugdymo veiklose dalyvavo 53 vaikai ir paaugliai, įvyko 26 užsiėmimai. Užsiėmimų metu vaikai ir paaugliai mokėsi atpažinti ir įvardyti jausmus, įvairių nusiraminimo būdų, efektyviai komunikuoti, spręsti konfliktus bei valdyti stresą, kaip atpažinti patyčias, kokios jos būna, dalyviai sužinojo kur kreiptis pagalbos. Vaikai ir paaugliai nurodė, kad išmoko nusiraminti, kaip pasakyti, kad jam liūdna, lengviau tapo kalbėti su kitais vaikais, išmoko klausytis kai kiti kalba. Didžioji dalis grupėse dalyvavusių dalyvių teigė, kad veiklos buvo įdomios, naudingos, o grupinė aplinka buvo draugiška ir skatinanti aktyvų dalyvavimą. Suteikdami vaikams ir paaugliams galimybę mokytis suprasti savo jausmus, bendrauti ir spręsti sunkumus kartu, padedame jiems augti stipresniais, labiau savimi pasitikinčiais ir emociškai saugiais žmonėmis.

Vienos dienos mokymai „Iš pradinės į penktą – su mažiau streso ir daugiau pasitikėjimo“ sulaukė didelio tėvų susidomėjimo. Aktyvi registracija parodė, kad šeimoms šis gyvenimo etapas yra svarbus ir jautrus, o pasiruošimas naujam mokykliniam etapui kelia nemažai klausimų ir lūkesčių. Dalyvaudami registracijoje ir bendraudami su mokymų vedėja individualių konsultacijų metu tėvai aktyviai domėjosi, kaip padėti vaikams lengviau prisitaikyti prie pokyčių, naujos mokyklos aplinkos, didesnių reikalavimų, naujų mokytojų, socialinių iššūkių. Tai atskleidė, kad būtent tėvams šis pereinamasis laikotarpis dažnai kelia daugiau nerimo nei patiems vaikams.

Siekiant, kad kiekvienas vaikas galėtų maksimaliai įsitraukti į veiklas ir jaustųsi saugus, šie mokymai buvo organizuojami atskirai mergaitėms ir berniukams. Tokiu būdu grupės buvo pritaikytos vaikų poreikiams: mergaitėms daugiau dėmesio buvo skirta emocijų atpažinimui ir bendravimo įgūdžių stiprinimui, o berniukams, bendradarbiavimo, konfliktų sprendimo ir savireguliacijos lavinimui. Šių mokymų tikslas buvo padėti vaikams stiprinti  pasitikėjimą savimi, bendravimo, emocijų atpažinimo ir prisitaikymo prie naujų situacijų įgūdžius. Vaikai mokėsi praktiškai, per bendras veiklas, diskusijas ir žaidimus, kurie skatino drąsiau žengti į naują etapą.

Didelis tėvų susidomėjimas ir poreikis palaikyti vaikus šiame pokyčių laikotarpyje parodė, kad tokio pobūdžio užsiėmimai yra aktualūs ir reikalingi. Atsižvelgiant į tai, planuojama ir 2026 metais tęsti šiuos mokymus, nes tokios veiklos padeda ne tik vaikams jaustis saugiau ir drąsiau, bet ir suteikia tėvams daugiau ramybės bei pasitikėjimo, kad jų vaikai yra pasiruošę naujam mokykliniam etapui.

Sėkmingos tėvystės gebėjimo ugdymo mokymai. Tai teoriniai ir praktiniai mokymai tėvams, norintiems geriau suprasti savo vaikus, stiprinti tarpusavio ryšį ir išmokti pozityvių auklėjimo būdų. Mokymu metu kuriama saugi, palaikanti aplinka, kurioje tėvai gali ne tik įgyti žinių, bet ir dalintis patirtimis bei ieškoti sprendimų kasdienėms šeimos situacijoms.

2025 m. mokymų metu tėvai gilino žinias apie vaikų emocinę raidą, mokėsi atpažinti jausmus ir suprasti, kas slypi už vaiko elgesio. Daug dėmesio buvo skiriama praktiniams įgūdžiams. Dalyvavimas šiuose mokymuose padėjo tėvams stiprinti pasitikėjimą savimi, atrasti ramesnius reagavimo būdus ir suprasti, kad klaidos tėvystėje yra natūrali mokymosi dalis. Bendros diskusijos ir dalijimasis patirtimi leido tėvams pajusti, jog jie nėra vieni su savo iššūkiais, o pabuvimas bendrystėje suteikė galimybę atvirai pasikalbėti. Tėveliai mokymų metu tampa labiau kompetentingais darydami poveikį vaikų elgesiui. Išmoksta daugiau alternatyvių reagavimo į neigiamą elgesį būdų.

Tėveliai po mokymų teigė, kad mokymai padėjo jiems geriau suprasti vaikų poreikius, stiprinti tarpusavio ryšį su vaikais bei spręsti kasdienius auklėjimo iššūkius. Kai kurie dalyviai teigė, kad tėvystė yra nuolatinis mokymasis ir augimas kartu su vaiku. Įgytos žinios ir įgūdžiai padėjo tėvams jaustis ramiau, labiau pasitikėti savimi.

Šeimos mediacija. Mediacija – tai procesas, kurio metu dvi nesutariančios pusės, padedamos neutralaus asmens – mediatoriaus – sprendžia kilusį konfliktą. Mediacija yra taikus būdas susitarti be pykčio, be teismo. Mediacija yra naudinga tuomet, kai žmonės atsiduria konflikte, bet dar nori kalbėtis ir ieškoti sprendimo, o ne laimėti bet kokia kaina. Mediacija ypač naudinga, kai nesutariama dėl vaikų auklėjimo, priežiūros ar kitais klausimais arba kai tėvai ir vaikai tarpusavyje nesusikalba. Taip pat mediacija naudinga, kai sprendžiami nesutarimai kylantys skyrybų metu, ar po skyrybų, kai kyla nesutarimų dėl vaikų.

Šeimos mediacijos paslauga Elektrėnų savivaldybės gyventojams išliko itin reikšminga sprendžiant konfliktines situacijas šeimose. Per metus paslauga suteikta 150 asmenų, įvyko 230 mediacijos užsiėmimų. Mediacija padėjo šeimos nariams konstruktyviai spręsti konfliktus, gerinti bendravimą ir ieškoti abiem pusėms priimtinų sprendimų be teisminių procesų. Šeimos mediacijoje dalyvavę asmenys teigė, kad mediatorius jiems padėjo nusiraminti ir išsakyti savo poziciją, kiti asmenys teigė, kad su mediatoriaus pagalba tėvai kartu su vaikais išgirdo vienas kitą be kaltinimų, rado bendrus sprendimus. Dalis mediacijoje dalyvavusių asmenų teigė, kad padedant mediatoriui konfliktą pavyko išspręsti greitai ir konstruktyviai, išvengiant ilgo ir emociškai sudėtingo teisminio proceso.

Džiugu, kai mediacija žmonėms tampa tikslingu pasirinkimu tada, kai reikia sprendimo, dialogo ir pagalbos susitarti. Kiekvienas iš mūsų gali atsidurti situacijoje, kai reikia palaikymo, todėl svarbu leisti sau ieškoti pagalbos ir ją priimti. Todėl Elektrėnų socialinių paslaugų centro Bendruomeninių šeimos namų projekto „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ tikslas ir toliau drąsinti žmones nebijoti kreiptis pagalbos ir pasirinkti mediaciją kaip tikslingą būdą spręsti konfliktus tada, kai to labiausiai reikia.

Kitos paslaugos.

Šeimos konsultavimas asmens (šeimos) namuose, pavėžėjimo ir vaikų priežiūros paslaugos 2025 m. buvo mažiau paklausios. Tai gali būti susiję su asmenų pasirinkimu gauti paslaugas Centre, visuomenėje vyraujančiais stereotipais ar kitais individualiais veiksniais. Ateityje planuojama toliau analizuoti šių paslaugų poreikį ir ieškoti būdų didinti jų prieinamumą.

2025 metais teikiamų paslaugų analizė parodė, kad Elektrėnų socialinių paslaugų centro Bendruomeninių šeimos namų projekto „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ paslaugos išlieka reikšmingos Elektrėnų savivaldybės gyventojams, tačiau jų pasiekiamumas skirtingose seniūnijose išlieka nevienodas. Aktyviausiai paslaugomis naudojosi miesto ir didesnių gyvenviečių gyventojai, o mažesnėse seniūnijose dalyvavimo rodikliai buvo žemesni.

Analizuojant dalyvavimo duomenis, matyti, kad informacijos sklaida ir paslaugų prieinamumas ne visuomet lemia aktyvų gyventojų įsitraukimą. Dalis asmenų, net ir turėdami galimybę naudotis nemokamomis paslaugomis, linkę atidėti sprendimą kreiptis pagalbos, arba jas atideda dėl asmeninių priežasčių. Tai leidžia daryti prielaidą, jog prevencinių paslaugų naudojimą labiau lemia asmens vidinė motyvacija bei pasitikėjimas pagalbos sistema, o ne vien paslaugų pasiūla.

2025 m. duomenys aiškiai išryškino lyčių dalyvavimo skirtumus – didžiąją dalį paslaugų gavėjų sudarė moterys, o vyrų įsitraukimas vis dar išliko mažesnis. Ši tendencija rodo poreikį ieškoti tikslingesnių vyrams priimtinų paslaugų formų ir komunikacijos būdų, kurie skatintų aktyvesnį jų dalyvavimą emocinės ir socialinės pagalbos veiklose.

Vertinant grupinių paslaugų lankomumą, pastebėta, kad didžiausiu stabilumu pasižymėjo struktūruotos ir aiškų tikslą turinčios veiklos, tokios kaip socialinių įgūdžių ugdymo grupės vaikams ir paaugliams, kitų specialistų grupinės konsultacijos, savitarpio pagalbos grupės, bei šeimos mediacija.

Atsižvelgiant į 2025 m. patirtį, projekto vykdyme vis didesnę reikšmę įgauna ne tik paslaugų apimtis, bet ir jų teikimo forma, lankstumas bei individualus pritaikymas. Tolimesnė projekto plėtra orientuojama į tikslinių grupių pasiekimą, ankstyvą prevenciją ir paslaugų pritaikymą skirtingoms gyventojų grupėms.

Projektas „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ 2025 metais išliko svarbiu socialinės pagalbos instrumentu, sudarančiu galimybes gyventojams stiprinti emocinį atsparumą, spręsti tarpasmeninius sunkumus ir laiku gauti reikiamą pagalbą. Kiekvienas skaičius šiame tekste slepia gyvą žmogų, šeimą ar vaiką, kurie pasirinko nelikti vieni su savo sunkumais. Projektas „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ – tai galimybė išgirsti, būti palaikytam ir laiku gauti pagalbą. Kuo daugiau žmonių drįsta kreiptis pagalbos, tuo stipresnė tampa visa mūsų Elektrėnų savivaldybės bendruomenė. Projektas „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ ir toliau išlieka svarbia prevencinė pagalbos priemone Elektrėnų savivaldybėje, suteikiančia gyventojams galimybę laiku gauti emocinę, psichologinę ir socialinę pagalbą. Didėjantis paslaugų gavėjų skaičius rodo augantį pasitikėjimą projektu ir jo teikiama nauda bendruomenei. Tikimasi, kad ir ateityje projektas prisidės prie stipresnių šeimų, sąmoningesnių sprendimų ir saugesnės bendruomenės kūrimo.

Elektrėnų socialinių paslaugų centro Bendruomeninių šeimos namų projektas „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ – kai pasitikėjimas tampa pirmu žingsniu pagalbos link!

Elektrėnų socialinių paslaugų centro Bendruomeninių šeimos namų koordinatorė Jolanta Šegždienė