PROJEKTO „KOMPLEKSINĖS PASLAUGOS (KOPA)” 2024 M. VEIKLŲ ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Elektrėnų socialinių paslaugų centro Bendruomeninių šeimos namų projektas Nr.07-007-P-001 „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ pradėtas įgyvendinti nuo 2023 m. kovo mėnesio. Per šį laikotarpį projektas įsitvirtino kaip svarbi pagalbos šeimoms priemonė, kuri suteikė įvairiapuses paslaugas Elektrėnų savivaldybės gyventojams.

2024 metais projekto „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“  veiklas vykdantys specialistai ir toliau aktyviai teikė kompleksines paslaugas Elektrėnų savivaldybės gyventojams, siekdami stiprinti asmenų, šeimų emocinę gerovę, tarpusavio santykius ir socialinius įgūdžius. Projektas orientuotas į individualius žmonių ir šeimų poreikius, todėl paslaugos buvo pritaikytos skirtingoms gyvenimo situacijoms. Per 2024 metus nemokamos paslaugos suteiktos 298 asmenims. Pagrindinės projekte vykdomos veiklos:

• Psichologo konsultacijos. Tiek individualios, tiek grupinės konsultacijos padėjo dalyviams geriau suprasti save, įveikti stresą ir stiprinti emocinę sveikatą. Pastebėta, kad daugiausia susidomėjimo sulaukė individualios psichologo konsultacijos.
• Šeimos mediacija. Tai  paslauga, skirta spręsti konfliktus tarp šeimos narių, siekiant taikaus susitarimo. Mediacijos pagalba šeimas išmoko konstruktyviai bendrauti ir spręsti problemas be teismų įsikišimo.
• Sėkmingos tėvystės gebėjimų ugdymo mokymai. Šie mokymai padėjo tėvams geriau suprasti vaikų auklėjimo principus, stiprinti santykius su vaikais ir spręsti kasdienius auklėjimo iššūkius. Tėvystės mokymų apklausoje dalyvavę asmenys (100 proc.) labai gerai vertina suteiktas paslaugas, išreiškė norą dalyvauti tęstiniuose ir kituose mokymuose.
• Socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymas paaugliams. Šios programos metu paaugliai mokėsi atpažinti savo jausmus, efektyviai komunikuoti, spręsti konfliktus ir valdyti stresą. Šie įgūdžiai ypač svarbūs paauglystės laikotarpiu, kai emocijos gali būti stiprios, o socialiniai santykiai – sudėtingi. Paauglių grupėse dalyvavę vaikai nurodė, kad apie užsiėmimus sužinojo iš savo tėvų. Veiklų metu jie jautėsi laisvai, teigė, kad  buvo linksma, o draugiška atmosfera skatino aktyvų dalyvavimą. Jie ypač įvertino galimybę bendrauti su bendraamžiais.
• Savitarpio pagalbos grupės. Šių grupių tikslas – suteikti emocinę paramą, skatinti dalyvių savivertę ir stiprinti socialinius įgūdžius. Grupėse dalyvavo Elektrėnų savivaldybės gyventojai, susiduriantys su įvairiais gyvenimo iššūkiais. Kai kurios moterys pripažino, kad pirmas susitikimas kėlė nerimą, kai kurios abejojo savo gebėjimu atvirai kalbėti apie asmenines patirtis, tačiau vėliau pradėjo jaustis atsipalaidavusios, bendros diskusijos ir dalijimasis patirtimi  padėjo sukurti pasitikėjimo atmosferą, dėl kurios dalyvės susidraugavo. Dalyvės teigė, kad galimybė pabūti kartu su panašių išgyvenimų moterims, dalintis mintimis ir jausmais joms buvo ypač naudinga. Kai kurios dalyvės įvardijo, jog grupės padėjo sumažinti vienišumo jausmą, suteikė emocinės paramos ir stiprybės. Grupių dalyvių apklausa atskleidė, kad tokios grupės yra labai reikalingos ir naudingos. Užsiėmimų metu dalyviai dalinosi savo patirtimis, mokėsi įveikti stresą, stiprinti tarpusavio santykius ir geriau suprasti save.
• Šeimos konsultavimas asmens (šeimos) namuose nebuvo labai populiarus. Per  2024 m. buvo suteikta vos vienai moteriai du kartus, o tai rodo ribotą poreikį ar galimas kliūtis, dėl kurių šeimos nesiryžta priimti pagalbos savo namuose. Pavėžėjimo paslauga užtikrina lengviau pasiekti reikiamas konsultacijas ir užsiėmimus, jos naudojimas išliko santykinai mažas. Mažas šių paslaugų poreikis gali būti susijęs su įvairiais veiksniais, įskaitant  visuomenėje egzistuojančius stereotipus ar šeimų norą rinktis kitus pagalbos būdus.  Ateityje verta analizuoti šių paslaugų prieinamumą ir asmenų lūkesčius, siekiant jas geriau pritaikyti bendruomenės poreikiams.

Įgyvendindami „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ projektą mažose seniūnijose susidūrėme su iššūkiais. Nepaisant seniūnų, socialinių, ugdymo įstaigų darbuotojų pastangų aktyviai skleisti informaciją bei asmeniškai kviesti asmenis, šeimas, gyventojų įsitraukimas išliko nedidelis. Pastebima, kad  mažesnėse seniūnijose kyla iššūkių pritraukiant dalyvius į siūlomas veiklas. Galimos priežastys gali būti įvairios: nepasitikėjimas, informacijos neprieinamumas tam tikroms socialinėms grupėms arba tiesiog ribota motyvacija keisti nusistovėjusį gyvenimo būdą. Taip pat pastebima, kad žmonės kartais linkę išlikti pasyvūs net ir tuomet, kai siūlomos paslaugos yra nemokamos bei atliepia jų vaikų poreikius. Kai kurios moterys, atvykusios į savitarpio pagalbos grupes, po pirmojo susitikimo nebesugrįžta. Viena iš galimų priežasčių – jaučiamas nesaugumas arba baimė dėl kitų dalyvių buvimo grupėje. Tai gali būti susiję su asmeniniais išgyvenimais, tarpusavio santykiais ar ankstesne patirtimi. Ši situacija rodo poreikį stiprinti grupės saugumą, skatinti pasitikėjimą ir užtikrinti, kad visos dalyvės jaustųsi komfortiškai dalindamosi savo patirtimis.

Reikalingos papildomos strategijos, siekiant geriau suprasti bendruomenių poreikius ir paskatinti jų dalyvavimą. Tai gali būti stipresnis individualus kontaktas su šeimomis, pozityvūs sėkmės istorijų pavyzdžiai ar dar glaudesnis bendradarbiavimas su vietos bendruomenių lyderiais. Taip pat pastebima, kad vyrai labai mažai įsitraukia į projektą. Dauguma paslaugų gavėjų yra moterys, o vyrų dalyvavimas išlieka minimalus. Viena iš galimų priežasčių – vyrų nedrąsa kreiptis pagalbos ar dalyvauti prevencinėse veiklose. Tai gali būti susiję su socialiniais lūkesčiais, stereotipais ar asmeniniu nepasitikėjimu. Todėl svarbu ieškoti būdų, kaip paskatinti vyrų aktyvesnį įsitraukimą, pritaikant paslaugas jų poreikiams ir didinant informuotumą apie galimybes dalyvauti.

Per 2024 metus į  „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ projekto veiklas įsitraukė daugybė šeimų, siekiančių stiprinti tarpusavio ryšius, ugdyti emocinį atsparumą ir gerinti gyvenimo kokybę. Dalyvių atsiliepimai rodo, kad teikiamos paslaugos padėjo jiems jaustis labiau išklausytiems, suprastiems ir emociškai stipresniems.

 Elektrėnų socialinių paslaugų centro Bendruomeninių šeimos namų projekto „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ veikla ir toliau yra svarbus socialinės pagalbos elementas Elektrėnų savivaldybėje. Tikimasi, kad ateityje paslaugų spektras dar labiau plėsis, o jų poveikis bendruomenei bus dar ryškesnis.

 Projekto „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ veiklos sėkmė būtų neįmanoma be bendruomenės palaikymo. Nuoširdžiai dėkojame Vievio seniūnei  Kristinai Vitartei, Vievio gimnazijos direktoriui Gintarui Dobilaičiui už suteiktas nemokamas patalpas, kurios leido užtikrinti kokybišką paslaugų teikimą Vievio seniūnijos gyventojams. Taip pat esame dėkingi Elektrėnų savivaldybės  darželių, mokyklų socialiniams pedagogams, seniūnijų darbuotojams bei kitų įstaigų atstovams už informacijos sklaidą, bendradarbiavimą ir rūpestį šeimų gerove. Jūsų pagalba padėjo pasiekti daugiau žmonių ir suteikti jiems reikalingą paramą.

Tikimasi, kad tęsiant projekto veiklą ir teikiant nemokamas paslaugas pavyks pritraukti ir mažesnių seniūnijų gyventojus skatinant juos aktyviau naudotis pagalba. Šis projektas – tai galimybė gauti prevencinę pagalbą laiku, nelaukiant, kol problemos taps nebevaldomos. Kuo daugiau žmonių išdrįs pasinaudoti šiomis paslaugomis, tuo stipresnė ir sąmoningesnė taps mūsų bendruomenė.

Tik kartu galime kurti stipresnę ir palaikančią bendruomenę!

Projekto „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ vykdytojas – Europos socialinio fondo agentūra. Projektas įgyvendinamas su projekto partneriais. Projektas finansuojamas 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos „Europos socialinio fondo +“ ir 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos bendrojo finansavimo lėšomis.

Elektrėnų socialinių paslaugų centro Bendruomeninių šeimos namų socialinė darbuotoja - kordinatorė 
Jolanta Šegždienė