TARP PAGALBOS KITIEMS IR RŪPINIMOSI SAVIMI: SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ PSICHOLOGINĖ GEROVĖ

Socialinis darbas – tai profesija, kurioje kasdien susiduriama su žmonių iššūkiais, emocijomis ir sudėtingomis gyvenimo situacijomis. Pagalbos šeimai padalinio darbuotojai yra tie specialistai, kurie ne tik teikia pagalbą, bet ir kuria ryšį, stiprina šeimų gebėjimą savarankiškai spręsti problemas. Kaip yra pasakęs rašytojas Alberas Camiu, „rūpintis kitu žmogumi – tai pripažinti jo žmogiškumą“. Tačiau toks darbas neišvengiamai susijęs su padidinta psichologine įtampa, emociniais iššūkiais ir nuolatiniu prisitaikymu prie kintančių situacijų.

Siekiant užtikrinti darbuotojų gerovę ir saugią darbo aplinką, 2025 metais Elektrėnų socialinių paslaugų centre buvo pakartotinai atliktas psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas, naudojant Kopenhagos klausimyną (COPSOQ II). Tyrimas atliktas anketavimo būdu, o jo tikslas – įvertinti darbo aplinkos veiksnius, galinčius turėti įtakos darbuotojų sveikatai, savijautai ir darbo kokybei.

Tyrime dalyvavusių pagalbos šeimai padalinio darbuotojų rezultatai rodo, kad dauguma vertintų veiksnių išlieka priimtinoje rizikos zonoje. Darbuotojai ypač palankiai vertina savo darbo prasmingumą – jaučia, kad jų veikla yra reikšminga ir svarbi. Šis prasmingumo jausmas tampa svarbiu atsparumo šaltiniu kasdienėje veikloje. Taip pat teigiamai vertinamas informuotumas, aiškiai suprantamos darbo funkcijos, vadovų lūkesčiai bei juntamas palaikymas, kas leidžia darbuotojams jaustis saugiau ir užtikrinčiau savo darbo aplinkoje.

Tyrimas atskleidė iššūkius, su kuriais specialistais susiduria kasdienėje veikloje. Didžiausią dėmesį būtina skirti emociniams reikalavimams, kurie viršija leistiną ribą. Tai reiškia, kad darbuotojai dažnai susiduria su emociškai sudėtingomis situacijomis, patiria įtampą ir stresą. Todėl itin svarbu užtikrinti darbuotojams tinkamas priemones šiam krūviui valdyti. Atsižvelgiant į tai, numatytos šios rizikos veiksnių šalinimo priemonės: organizuojami mokymai emocinio atsparumo didinimo ir streso valdymo temomis, sudaromos galimybės konsultuotis su psichologais, vykdomos supervizijos bei intervizijos (nuo 4 iki 8 kartų per metus, esant poreikiui ir dažniau). Taip pat sudarytos sąlygos darbuotojams anonimiškai pranešti apie patiriamus sunkumus bei organizuojami individualūs pokalbiai su padalinio vadovu, aptariant darbines situacijas ir emocinę savijautą.

Tyrimas taip pat parodė, kad daliai darbuotojų išlieka darbo ir šeimos konflikto rizika. Siekiant ją mažinti, skiriamas dėmesys darbo laiko planavimo įgūdžių stiprinimui, užtikrinamas darbų tęstinumas kolektyve, organizuojami individualūs pokalbiai apie darbo krūvį bei sudaromos lankstesnės darbo organizavimo galimybės. Taip pat darbuotojams sudarytos galimybės dirbti nuotoliniu būdu.

Subjektyvios sveikatos vertinimas rodo, kad daliai darbuotojų svarbus fizinės ir emocinės savijautos stiprinimas. Todėl darbuotojams sudarytos sąlygos darbo metu vykti pas gydytojus, naudotis profesinės sąjungos suteikiamomis sveikatos gerinimo dienomis, taip pat skatinamos reguliarios pertraukos darbo metu. Kaip primena Hipokratas: „natūrali gydymo jėga slypi mumyse pačiuose“, todėl svarbu sudaryti sąlygas šiai pusiausvyrai išlaikyti.

Ne mažiau svarbus išlieka saugumo klausimas. Tyrimas parodė, kad darbuotojai susiduria su smurto grėsme ar įtemptomis situacijomis bendraujant su paslaugų gavėjais. Siekiant užtikrinti jų saugumą, organizuojami mokymai apie darbą su agresyviais klientais ir konfliktinių situacijų valdymą, darbuotojams sudaromos galimybės rizikingose situacijose dirbti dviese, aiškiai komunikuojama smurto netoleravimo politika.

Taip pat išlieka erzinimo (mobingo) rizika, todėl didelis dėmesys skiriamas komandos stiprinimui. Organizuojami padalinio komandos susirinkimai, pasitarimai, siekiant priimti komandinius sprendimus ir vienam kitą geriau pažinti per bendrą veiklą, vyksta mokymai konfliktų sprendimo temomis. Vadovų vaidmuo čia ypač svarbus – jų gebėjimas kurti saugią, pagarbią aplinką tiesiogiai veikia darbuotojų savijautą.

Apibendrinant galima teigti, kad nors dauguma psichosocialinių veiksnių išlieka kontroliuojami, socialinių darbuotojų darbas ir toliau susijęs su reikšmingais emociniais iššūkiais. Kaip yra pasakiusi Žmogaus teisių gynėja Maja Angelau, „žmonės pamirš, ką tu sakei ar padarei, bet niekada nepamirš, kaip leidai jiems jaustis“. Todėl rūpinimasis tais, kurie rūpinasi kitais, yra ne tik organizacinė pareiga, bet ir žmogiškas įsipareigojimas.

Straipsnį parengė socialinė darbuotoja darbui su šeimomis Estela Dzidzevičė