NEIGIAMOS VAIKYSTĖS PATIRTYS

Šeima – pagrindinė institucija, kurioje pradeda formuotis vaiko asmenybė. Būtent čia formuojasi vaiko vertybių pamatas, pirmieji charakterio bruožai, gebėjimai ir įpročiai. Nors kiekviena šeima yra unikali, absoliučiai visiems vaikams yra svarbu jaustis mylimiems, branginamiems, suprastiems ir saugiems.

Socialiniame darbe neretai susiduriame su sunkumus patiriančiomis šeimomis, kuriose vaikai jaučiasi atstumti, apleisti ir nereikalingi. Tokiose šeimose neretai vyrauja alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimas, tėvų skyrybos, vaikų nepriežiūra ir apleistumas, įvairių formų smurtas bei kitos socialinės problemos, kurios vaikus paveikia itin stipriai ir palieka skaudžius bei reikšmingus padarinius jų sveikatai, emocinei gerovei, asmeniniam tobulėjimui.

Pasitaiko, kad jaunesnio amžiaus vaikai kaltina save dėl tėvų problemų, pavyzdžiui, alkoholio vartojimo ar tarpusavio konfliktų. Dalis vaikų jaučia nuolatinę įtampą dėl to, kas vyksta jų namuose, bijo, kad tėvai susipyks, susižeis ar susirgs, taip pat bijo patys būti sužeisti. Net jei priklausomybę turi tik vienas iš tėvų, pasitaiko, kad vaikai vis tiek nesulaukia reikiamo dėmesio ir rūpesčio iš kito tėvo, nes pastarasis pernelyg užsiėmęs ir susirūpinęs priklausomo artimojo rūpesčiais. Mokykloje šių šeimų vaikams taip pat kyla įvairių kliūčių. Jie pasižymi bendravimo įgūdžių stoka, sunkumais užmezgant emocinius ryšius su aplinkiniais, jaučia gėdą dėl situacijos namuose. Bijodami, kad bendraamžiai sužinos apie situaciją jų šeimoje, vengia su jais artimų draugysčių. Be to, šie vaikai dažnai patiria ir mokymosi sunkumų: žymiai skiriasi jų rašymo, skaitymo bei skaičiavimo įgūdžiai, išryškėja mokyklos nelankymo problemos. Namuose negaudami palaikymo, nepatirdami rūpesčio bando ieškoti to už namų ribų, pasitaiko, kad ima bendrauti su netinkama kompanija, įsitraukia į nusikalstamas veiklas, ankstyvą psichotropinių medžiagų ar alkoholio vartojimą bei rūkymą, elektroninių cigarečių garinimą. Sunkumus patiriančiose šeimose užaugę vaikai dažnai susiformuoja netinkamą šeimos modelį, todėl atsiranda rizika, kad vaikai ir patys eina tokiu pačiu keliu, kaip ir jų tėvai.

Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vaikai besąlygiškai pasitiki savo artimiausiais žmonėmis – mama ar tėčiu, o patiriamą skausmą yra linkę laikyti savyje. Pasitaiko atvejų, kai vaikas nebepakelia vidinio skausmo ir ima save žaloti (žnaibyti, pešti plaukus, pjaustyti rankas…), bet tėvai ne visada pastebi, o jei ir pastebi tokį elgesį, yra linkę nesureikšminti ir nesikreipia pagalbos. Dažnai socialinis darbuotojas tampa vieninteliu asmeniu artimiausioje vaiko aplinkoje, kuris išklauso, stengiasi suprasti ir palaiko, pastebėjęs galimus savižalos ženklus apie tai kalba su vaiku, jo tėvais, ragina kreiptis į specialistus ir suteikti vaikui kvalifikuotą medikų pagalbą. Socialinis darbuotojas konsultuoja ne tik tėvus, jis dirba su visa šeima ir jos aplinka. Konsultacijų metu su vaikais ir paaugliais kalbasi, siekia padidinti jų savarankiškumo įgūdžius, moko elgesio ir emocijų valdymo, skatina jų pasitikėjimą savimi, tinkamus bendravimo įgūdžius. Dažnu atveju, konsultacijų metu su vaikais kalbama apie alkoholio ir kt. psichotropinių medžiagų vartojimo, rūkymo, elektroninių cigarečių žalą, tinkamą draugų rato pasirinkimą, bei netinkamo elgesio galimas pasekmes. Socialinis darbuotojas padeda gauti reikiamą emocinę paramą, nukreipia kitoms reikalingoms specialistų konsultacijoms. Be to, socialinis darbuotojas aktyviai bendradarbiauja su vaiko lankomos ugdymo įstaigos specialistais, kartu sprendžia pamokų nelankymo, namų darbų neatlikimo ir elgesio pamokų metu problemas.  Pasitaiko, kad socialinis darbuotojas lydi vaiką į ugdymo įstaigą, padeda atlikti namų darbus, kai to neužtikrina vaiko tėvai.  Socialinis darbuotojas organizuoja įvairias grupines veiklas, į kurias įtraukia paslaugų gavėjų vaikus, taip padėdamas jiems lavinti bendravimo įgūdžius, ugdyti pasitikėjimą savimi. Įvairių socialinio darbo metodų pagalba darbuotojas gali geriau suprasti, kokie rūpesčiai kamuoja vaikus, kartu ieško problemų sprendimo galimybių.

Nors vaikystė, rodos, prabėga greitai, tačiau šiuo laikotarpiu išgyventi įvykiai, patirti džiaugsmai ir skauduliai palieka itin gilius pėdsakus ir turi reikšmingą įtaką tolimesniame gyvenimo kelyje.

Straipsnio autorė:

Elektrėnų socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja darbui su šeimomis Aistė Nasutavičiūtė